suirti

suirti
3 suìrti, sùiria, suýrė tr. 1. suvaryti irkluojant: Visas valtis suìrti į daiktą Prn. 2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd. 3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai suìrsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš. | refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig. 4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24. \ irti; atirti; įirti; iširti; nuirti; parsiirti; perirti; prasiirti; priirti; suirti; užsiirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • suirti — 1 suìrti intr. 1. sugriūti: Suiro kaip Vilkmergės pilis Sim. Kaip važiavo, rateliai suiro Ml. Kol aš parvažiuosiu, ir suirs (vežama sena spinta) BsPI93. Kas čia, pasaulis suiro, ar kas? rš. | Sako, jų pirtis suirsianti (ten gims greit kūdikis)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suirti — sui̇̀rti vksm. Sui̇̀ro pili̇̀s, síenos, rãtai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suirimas — suirìmas sm. (2) 1. → 1 suirti 1: Suirimas eldijos SD171. Par patį suirimą (gimdymą) atejo Škn. 2. → 1 suirti 3: Kapitalizmo krizę didina pasaulinės rinkos suirimas sp. Galima net iš anksto užbėgti už akių šeimų suirimui rš. Per tuos suirimus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudriksti — sudrìksti intr. K; SD282, R411 suplyšti, sudilti, suirti: Prie darbo drabužis greit sudrỹska Gs. Nešioja marškinius nemazgotus, kol sudrỹksta Ds. Pirktinis kvartūkas greit sudriñska Slm. Sudrìks ta knyga neaptaisyta J. Apsiaustą sudrìskusį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugriūti — intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sunirti — 2 sunìrti intr. 1. Grd žr. 2 išnirti 1: Koja sunìro, t. y. iš naro išejo J. Tai mergikei koja sunìro Užv. 2. susijungti, susinerti: Rankos vyskupo suniro BM457. 3. suirti, susimaigyti: Dėl to vyšnios ir nesunìro, kad į skarutę surišau Skr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”