suirti

suirti
3 suìrti, sùiria, suýrė tr. 1. suvaryti irkluojant: Visas valtis suìrti į daiktą Prn. 2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd. 3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai suìrsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę . | refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė . Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig. 4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24. \ irti; atirti; įirti; iširti; nuirti; parsiirti; perirti; prasiirti; priirti; suirti; užsiirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • suirti — 1 suìrti intr. 1. sugriūti: Suiro kaip Vilkmergės pilis Sim. Kaip važiavo, rateliai suiro Ml. Kol aš parvažiuosiu, ir suirs (vežama sena spinta) BsPI93. Kas čia, pasaulis suiro, ar kas? rš. | Sako, jų pirtis suirsianti (ten gims greit kūdikis)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suirti — sui̇̀rti vksm. Sui̇̀ro pili̇̀s, síenos, rãtai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suirimas — suirìmas sm. (2) 1. → 1 suirti 1: Suirimas eldijos SD171. Par patį suirimą (gimdymą) atejo Škn. 2. → 1 suirti 3: Kapitalizmo krizę didina pasaulinės rinkos suirimas sp. Galima net iš anksto užbėgti už akių šeimų suirimui rš. Per tuos suirimus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudriksti — sudrìksti intr. K; SD282, R411 suplyšti, sudilti, suirti: Prie darbo drabužis greit sudrỹska Gs. Nešioja marškinius nemazgotus, kol sudrỹksta Ds. Pirktinis kvartūkas greit sudriñska Slm. Sudrìks ta knyga neaptaisyta J. Apsiaustą sudrìskusį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugriūti — intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sunirti — 2 sunìrti intr. 1. Grd žr. 2 išnirti 1: Koja sunìro, t. y. iš naro išejo J. Tai mergikei koja sunìro Užv. 2. susijungti, susinerti: Rankos vyskupo suniro BM457. 3. suirti, susimaigyti: Dėl to vyšnios ir nesunìro, kad į skarutę surišau Skr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”